Kūčių stalas su dvylika patiekalų - tai paralelizuotas metų iš dvylikos mėnesių atitikmuo. Apkraunam staltiesę simboliais: lydekom - vaisingumu, obuoliais - rojaus medžiais, po kuriuos laipiojo Adomas su Ieva, žirneliais - ašarom (prisivalgęs žirnių košės kitais metais neverksi), medum - šviesa ir sveikata, spanguolėm - apsauga nuo priešų, duona - stiprybe ir protu, kviečiais - skalsa...
O ką simbolizuoja aguonpienis su aguonotais kūčiukais?.. Daržinės aguonos sėklose yra labai nedaug morfino, bet narkotizuojančioji šios sėklos dalis, padauginus aguonų pieno, dažniausiai suveikia, ir mus apima mieguistumas, tad, susirangę į patalus, išvystame stebuklingus pranašiškus Kūčių nakties sapnus. Maksimalios koncentracijos, susidariusios skanaujančiojo šiuo patiekalu kraujyje, sukelia gyvūnėlių kalbėjimo tvartukuose haliucinacijas...
Dievai Hipnas ir Morfėjus ima pritariamai linksėti, bet antai randu šioje krikščioniškoje aguonpienio su kūčiukais valgymo tradicijoje įtaigų paaiškinimą - patsai prėskutis vaizduoja duonos kepaliuką protėvių vėlėms vaišinti, o sriuba su daugybe kepaliukų - tai paskutinės vakarienės duona.
Eureka! Jei valgai aguonas ir Tavo kūną apima svaigulys - tai tik šventa tradicijos dalis.
Vaikystėj, pamenu, nuraškydavau senelio sodely augančių laukinių raudonų aguonų galveles ir, joms sudžiūvus, pasigamindavau iš jų muzikinius barškučius.
Aguonpienis, aguonoti šližikai, aguoniniai barškučiai - vienas trijuose ir užtrauksim kitąryt Kalėdų giesmę...
