2009 m. rugsėjo 13 d. į Šiluvos šventovę susirinko gausus piligrimų būrys iš visos Lietuvos ir kaimyninių šalių.
Šiais metais Švč. Mergelės Marijos gimimo iškilmei skirti atlaidai išskirtiniai, jų programoje ypač akcentuoti Lietuvą pasiekusios Gerosios Naujienos tūkstantmečio jubiliejaus bei Kristaus Evangelijos skelbėjo baltų žemėse – šventojo Brunono Kverfurtiečio kankinystės momentai.
Pagrindinę iškilmių dieną į Šiluvą atvyko Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai, kaimyninių šalių – Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos ganytojai, valstybinės valdžios atstovai – Vyriausybės vadovas premjeras A. Kubilius, Europos Parlamento narys prof. V. Landsbergis, LR Seimo nariai, savivaldybių vadovai. Piligrimų sielovadoje talkino Kauno I-ojo dekanato dvasininkai, o Eucharistiją prasmingai praturtino jų atlaiduose dalyvauti pakviesti Kauno miesto parapijų ir kiti muzikiniai kolektyvai.
Bažnytinei muzikai, giedojimui pamaldų metu Romos katalikų bažnyčioje nuo seno skiriama daug dėmesio. Giesmė – viena iš įtaigiausių formų, padedanti tikintiesiems geriau suprasti Gerąją Naujieną ir labiau įsigilinti į Eucharistinio pokylio prasmę. Vatikano II susirinkimo liturginėje konstitucijoje Sacrosanctum consilium pabrėžiama, jog “muzikinė visuotinės bažnyčios tradicija yra neįkainuojamos vertės turtas, pranašesnis už kitas meno formas, svarbiausia dėl to, kad žodžiais įprasminta giesmė yra būtina arba papildanti iškilmingos liturgijos dalis.”
Pagrindinių 12 val. (Sumos) šv. Mišių liturgiją, kuriai drauge su Lietuvos ir užsienio vyskupais koncelebravo Šventojo Sosto atstovas Lietuvoje apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi, giesme džiugino jungtinis Kauno technologijos universiteto akademinis choras “Jaunystė” bei Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos choras, kuriam dirigavo Danguolė Beinarytė. Lietuvos televizijos, kuri vidurdienį pradėjo tiesioginę iškilmių iš Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Bazilikos aikštės transliaciją, dėka dalyvauti Eucharistijos šventime ir klausytis choro atliekamų šv. Mišių dalių: Gloria, Sanctus, Benedictus, Agnus Dei, eucharistinių giesmių bei religinių kūrinių, skirtų Dievo Motinos garbei, galėjo visos Lietuvos tikintieji, neturėję galimybės dalyvauti atlaiduose.
Po šv. Mišių dalyviai buvo pakviesti į religinės muzikos valandą „Ave Marija“, surengtą Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčioje Joje dalyvavo Daiva Eidikytė (mecosopranas), Jūratė Veselytė (altas), Loreta Haidari (vargonai), Kauno Arkikatedros-Bazilikos mišrus choras „Cantate“, minintis kūrybinės veiklos dešimtmetį. Koplyčios skliautus pripildė lietuvių ir užsienio kompozitorių kūriniai, kuriais atiduodama garbė Dievo Motinai, pabrėžiamas švč. Mergelės Marijos vaidmuo žmonijos išganymo istorijoje ir jos motiniškos meilės svarbą kiekvieno Kristų tikinčiojo gyvenime. Čia suskambo seniausia žinoma lietuvių liaudies giesmė, skirta Šiluvos Švč. Mergelės Marijos garbei, neseniai Amžinybėn iškeliavusio didžiojo Kauno Arkikatedros-Bazilikos maestro Prano Beinario giesmė "Marija, melski už mus", garsioji J. S. Bacho "Arija", H. Nyberg "Ave Maria", kurią drauge atliko visi koncerto dalyviai.
Grįžusi iš Šiluvos įspūdžiais dalijosi Kauno Arkikatedros-Bazilikos mišraus choro vadovė Vita Liaudanskaitė-Vaitkevičienė: „Kaip ir po kiekvieno koncerto grįžome kupini įspūdžių ir kaip atlikėjai, ir kaip tikintieji. Visų pirma, džiugiai kolektyvo koncertinei nuotaikai daug įtakos turėjo pati Šilinių atlaidų dvasia. Negali likti abejingas tokiam gausiam tikinčiųjų būriui, kurie tadien, rodos, ypač pakylėti maldų ir nuostabaus oro, vienas kitą palydėdavo nuoširdžiom šypsenom. Koncertavome Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčioje, kuri buvo pilnutėlė žmonių. Buvo miela sulaukus tiek daug klausytojų, tačiau teko įveikti ir tam tikrą "nepatogumą": kurį laiką teko muzikuoti nesant tylai - į koplyčią ateidavo vis naujų maldininkų, o iš šventoriaus sklido pritariamasis paukščių vokalas“.
Vakaro aukotose Šv. Mišiose giedojo Kauno Arkikatedros-Bazilikos mišrus choras “Cantate“ ir Kauno Šv. Antano Paduviečio parapijos jaunimo choras. Baigiantis iškilmei į lietuviškąją Marijos sostinę susirinkę tikintieji dar kartą suklupo maldoje prašydami užtarimo sau ir Tėvynei tos, kuri, pasak giesmės žodžių, viską gali pas Dievą.
