Muzika – neatskiriama mūsų gyvenimo dalis, daugiau ar mažiau pripildanti kiekvieno kasdienybę. Kai kada ją išgirdę suklūstame, galbūt net akimirkai atidedame į šalį pradėtus darbus ir atidžiau įsiklausome, o kai kada tai tiesiog įprastinės veiklos ar vakaro poilsio fonas.
Vokiečių filosofas Artūras Šopenhaueris apie muziką yra pasakęs, jog tam tikra prasme ji egzistuotų, net jei apskritai nebūtų pasaulio. Pasaulinio garso brazilų rašytojas Paulo Coelho romane „Portobelo ragana“ teigia, jog muzika ne vien teikia nusiraminimą ar pramogą. Iš klausomos muzikos galima pažinti žmogų.
Dažniausiai mums tenka girdėti apie tai, kokią muzika labiausiai mėgsta atlikti patys, kokius kompozitorius ir jų kūrybą labiausiai vertina žymiausios muzikos pasaulio asmenybės, kitaip tarian, profesionalai. Tačiau dažnai ir tokių visiems žinomų asmenybių, kurios neatstovauja profesionaliosios muzikos pasauliui, gyvenime muzika užima labai svarbią vietą. Tą galima pasakyti ir apie nūdienos Katalikų Bažnyčios vadovus. Tereikia prisiminti popiežiaus Jono Pauliaus II meilę gimtųjų Lenkijos Tatrų kalniečių muzikai, gausioms tradicinėms lenkų kalėdinėms giesmėms – vadinamosioms kolendoms ir pastoralėms, be kurių Vatikane nebūdavo pradedama nė viena Kūčių vakarienė, pagaliau tai, kaip pontifikatas žavėjosi šiandien garsaus italų tenoro Andrea Bočeli balsu. Jam buvo patikėta Šv. Petro bazilikoje Vatikane priešais Jona Paulių II per Kalėdas giedoti giesmes. Šv. Tėvą Andrea balsas tiesiog pakerėjo, tad dainininkas dar ne kartą buvo kviečiamas dainuoti įvairiuose religiniuose renginiuose.
Popiežiui Benediktui XVI pradėjus pontifikatą, besidomintieji jo asmenybe, biografija neretai pabrėždavo ir tai, jog vienas jo pomėgių ir laisvalaikio užsiemimu – groti fortepijonu.
Benedikatas XVI kilęs iš muzikalios šeimos. Popiežiaus brolis – monsinjoras Georgas Ratcingeris, ilgus metus vadovavęs vienam seniausių Europoje Regensburgo katedros berniukų chorui, piešia tokį savo šeimos portretą: „Namuose grodavome fischarmonija. Tėvai buvo įsitikinę, kad tai padės pasirengti ateityje groti vargonais. 1941 – ieji buvo Mocarto metai. Minint 150 –ąsias austrų genijaus mirties metines, kiekvieną sekmadienį, per pietus radijas transliuodavo V.A. Mocarto muzikos koncertus. Kadangi iš visos šeimos labiausiai buvau linkęs į muziką, man būdavo leidžiama užimti tėvo vietą prie stalo, greta radijo imtuvo. Liepos 1 dieną drauge su broliu ėjome į Mocarto muzikos koncertą, kurį surengė Regensburgo katedros choras. Pamenu, jog nuo patirtų įspūdžių negalėjau užmigti visą naktį”.
Neabejotina, kad aplinka, kurioje augo ir brendo būsimasis popiežius, turėjo didelės įtakos jo muzikinių pomėgių formavimuisi. Ypač vertinantis J.S. Bacho muziką, Benediktas XVI yra ir prisiekęs V.A. Mocarto talento gerbėjas. Pats popiežius teigia: „Nors vaikystėje mūsų šeima dažnai kraustėsi iš vietos į vietą, visuomet gyvenome vietovėse, esančiose tarp Ino ir Zalcaho upių. Didžiausią ir svarbiausią jaunystės dalį praleidau Traunšteine, kuriame ryškiai atsispindi Zalcburgo įtaka. Galima sakyti, jog ten Mocartas įsismelkė į mūsų sielas, jo muzika iki šiol labai giliai mane veikia, nes ji tokia šviesi, bet kartu ir tokia gili. Tai jokiu būdu nėra priemonė pramogoms; joje sudėta visa žmogiškosios būties tragedija“.
2007 metų rugpjūti Pasaulinė katalikų naujienų tarnyba rašė, kad 2007 metų gegužę su apaštališkuoju vizitu lankydamasis Brazilijoje, popiežius Beneiktas XVI taip susižavėjo Šventojo Sosto nuncijaus šioje šalyje arkivyskupo Lorenco Baldizeri skambinimu fortepijonu, jog rugpjūti pakvietė nuncijų atvykti į jo rezidenciją Kastelgandolfe. Čia pastarasis atliko 50 minučių trukmės programą, kurioje skambėjo lenkų kompozitoriaus Frederiko Šopeno, prancūzo Klodo Debiusi, brazilo Heitoro Vila-Loboso kūriniai. Akivyskupas Baldizeri Kastelgandolfe skambino kabinetiniu rojaliu, kuri žymi muzikos instrumentų gamintoja “Steiway” padovanojo specialiai Šventojo Tėvo vasaros rezidencijai.
Apie muzikos reikšmę Bažnyčios liturgijoje popiežius yra ne kartą pasisakęs ir savo teologiniuose vekaluose. Galbūt dėl Šventojo Tėvo teologinės minties aiškumo Kelno kardinolas Joachimas Meisneris jį yra pavadinęs teologijos Mocartu. Tiesa ir gėris yra gražūs. Tai, kas gražu, spinduliuoja gėrį ir tiesą. Pasak Benedikto XVI, tikėjimas, pasireiškiantis per muziką, yra neatsiejama Žodžio virsmo Kūnu dalis.
Matydama popiežiaus polinkį muzikai, Italijos katalikų žiniasklaida pasiūlė Šventajam Tėvui įprasminti balsą leidinyje. Leidybos bendrovė “Geffen/Universal“ praneša, jog lapkričio 30 dieną turėtų pasirodyti pirmasis Benedikto XVI muzikinis albumas, kuriame popiežius gieda giesmes bei recituoja maldų žodžius. Kol kas kompaktinis diskas dar neturi pavadinimo. Jau spėti įrašyti 8 originalūs šiuolaikinės klasikinės muzikos kūriniai. Įrašus Vatikano šv. Petro bazilikoje atlikti padėjo romos filharmonijos akademinis choras, originalias kompozicijas atliks Karališkasis filharmonijos orkestras iš Didžiosios Britanijos.
