Indrė Sekevičienė
Universitas Vytauti Magni
Mūsų gyvenimai – pilni pakilimų ir nuosmukių. O ar mes juos mokame išgyventi? Koks turi būti žmogaus nusiteikimas ir požiūris siekiant įgyvendinti savo svajones? Koks galėtų būti kelias nuo svajonės sukūrimo iki jos įgyvendinimo? Į šiuos klausimus pabandysime atsakyti remdamiesi specialistų, kurie tvirtai tiki žmogaus savitaiga, nuomone.
Kai žmogus patiria sėkmę, padidėja jo motyvacija, pasitikėjimas savimi. Tačiau ne visada viskas vyksta taip, kaip buvome suplanavę. Kai kokio nors savo poreikio mes negalime patenkinti, kai tikslo, kurio siekiame, nepavyksta įgyvendinti, dažnai kyla vadinamoji frustracija – nemaloni, įtempta, kartais net į nusivylimą ir neviltį pereinanti emocinė būsena. Kai kurie žmonės, matydami, kad susiduria su jiems nepalankia situacija, nieko nedaro, kad ji pagerėtų, kiti teisinasi, kodėl būtent taip atsitiko, tačiau taip pat nesiima atitinkamų situaciją gerinančių veiksmų. Tretieji, nepaisydami nieko aplinkui, tęsia pradėtus darbus. Frustracijų išvengti nepavyksta niekam. Tad yra itin svarbu, kaip į nesėkmes mes reaguojame, ir ar norime, kad vis dėlto sėkmė mus aplankytų. Psichologai kalba, kad sugebėjimą toleruoti frustraciją galima išugdyti, tobulinti ir treniruoti. Tačiau psichologių H. Fischle–Carl ir M. Fischle–Lokstein nuomone, negatyviai ir pesimistiškai nusiteikusiam asmeniui tai įgyvendinti yra labai sunku. Sunku dėl to, kad tokio žmogaus įsitvirtinusios nuostatos ir pesimistinė nuotaika panaikina bet kokią iniciatyvą ir norą pakeisti situaciją. „Jei tikiu, kad nuo manęs niekas nepriklauso, esu mažas sraigtelis didžiuliame mechanizme – aš net nebandysiu daryti įtakos įvykiams ar aplinkybėms sau palankia linkme. Ir, žinoma, gausiu neginčijamus patvirtinimus šiam savo įsitikinimui. Taip pat, kaip įsitikinimas, kad aukštai šokę žemai krenta – tikrai nepadeda aukščiau pašokti. Aš dažnai sakau: „apie ką galvosi – tuo ir tapsi“. Galvosi, kad nuo tavęs niekas nepriklauso – vadinasi, nieko ir nebandysi keisti bei atsiduosi aplinkos įtakai. Tačiau jei tvirtai tikėsi savo galimybėmis, turėsi aiškius tikslus ir kryptingai jų sieksi – neišvengiamai savo siekius įgyvendinsi“, – teigia asmeninio efektyvumo treneris Darius Čibonis.
Tikėjimas – labai svarbu
„Visus pasaulio žmones galima suskirstyti į dvi grupes pagal jų tikėjimą sėkme. Vieni sako, kad sėkmė priklauso nuo zodiako ženklo, likimo, kraujo grupės ar kitų dalykų, kurių žmogus visiškai negali pakeisti. Gyvenimas teka pagal iš anksto parašytą scenarijų. Kiti šventai tiki, kad žmogus savo gyvenimą kuria pats. Vadinasi, jis yra 100 proc. atsakingas už savo paties sėkmę. Spėkite, kuriai žmonijos pusei priklauso daugiau pasiekimų ir sėkmingai įgyvendintų svajonių? Jei nagrinėsite sėkmingiausių žmonių biografijas, lengvai įsitikinsite, kad absoliuti jų dauguma yra antrosios grupės atstovai, kurie savo gyvenimo sėkmę kūrė patys“, – teigiama lyderyste.lt. Anot sertifikuoto AAMET pasaulinės asociacijos emocinės laisvės technikos (EFT) specialisto, vidinės laisvės ir santykių konsultanto Liudo Vasiliausko, tikėjimas yra raktas į mūsų sėkmę. „Aš labai ilgai sukau galvą galvodamas, kodėl vieniems žmonėms pavyksta, o kitiems ne. Kartais žiūri į žmogų ir matai, kad jis gali, bet kažko jam dar trūksta. Lyg jis būtų be energijos, tartum, jo syvai yra išsekę ir žmogus atrodo visai „nuvėsęs“. Su juo nenori reikalų apsiimti, nes ne pasitikėjimo savim jam trūksta, o tikėjimo bendrąja prasme“, – teigia Liudas Vasiliauskas ir ragina, – tad žmonės, kai imatės daryti didelius darbus, užsibrėžiat tikslus, formuojat naujus įpročius ir po kelių bandymų jums nepasiseka, išlikite bent su tikėjimu. Pralaimėjimas irgi yra sprendimas. Kai kurie numeta, kai kurie išlaiko tikėjimo testą. Viskas pasibaigia, kai patys nusprendžiate. Nereikia absoliučiai jokio charakterio ir tikėjimo, kad prisivalgytumėte, grįžtumėte į seną guolį, eitumėte pakelti alaus bokalo ar surūkytumėte dar vieną cigaretę, žiūrėtumėte filmus ar televizorių ir t. t. Jums tereikia plaukti pasroviui, kaip klozeto gyventojui palydėtam iškilmingo krioklio, ir Jūsų gyvenimas tikrai nueis velniop. Tikrai“.
Svajones paversti tikslais
Tad pirmiausia, ką turime padaryti siekdami kažką pakeisti savo gyvenime, yra svajoti, apibrėžti, kokie yra mūsų tikslai, kokie yra mūsų reikalavimai, koks yra mūsų santykis su kitais žmonėmis. Anot asmeninio efektyvumo trenerio, sertifikuoto „koučingo“ specialisto Dariaus Čibonio, aiškiai įvardyti savo svajones – tai yra pirmasis žingsnis į laimingesnį gyvenimą. „Jei svajonių nėra – nėra dėl ko kiekvieną rytą keltis iš lovos. Nebent dėl to, kad eilinį kartą apmokėtumėte sąskaitas? Jei taip, – nenuostabu, kad jums trūksta optimizmo ir vidinės motyvacijos. Smegenų neapgausite, jos supranta, kad kuriate rutiną, ir visomis išgalėmis priešinasi – mainais sukurdamos pesimizmą ir tinginystę“, – teigia D. Čibonis. „Žmogus tampa tuo, apie ką ilgesnį laiką galvoja, o sėkmingi žmonės nuolat mąsto apie tikslus ir žino, kad pasiseks juos įgyvendinti“, – sako D. Čibonis. Anot jo, paprasčiausias būdas svajonę paversti tikslu – nustatyti atlikimo terminą. „Dauguma daro klaidą – žinodami, ko iš tikrųjų nori, iš anksto nusprendžia, kad tai nerealu, ir tenkinasi antrarūšiais tikslais. Todėl vėliau pritrūksta valios, nes pats tikslas menkai motyvuoja. Dar geriau, jei tikslus užrašysite raštu. Kai rašome – užsimezga magiškas ryšys tarp rašiklio ir mūsų proto. Užrašyti tikslai visuomet turi didesnę tikimybę būti sėkmingai įgyvendinti“, – įsitikinęs „koučingo“ specialistas. Kita svarbi savybė, kuri reikalinga, norint sėkmingai įgyvendinti ambicingus tikslus – atsparumas aplinkos poveikiui ir kliūtims, kurios neišvengiamai pasitaikys. Taigi svajones pavertus tikslais, anot specialisto, reikia nuspręsti, koks bus pirmasis žingsnis. Tuomet per artimiausias 15 minučių būtina atlikti nors mažą veiksmą šio tikslo labui. „Žmonės, kurie turi aiškius tikslus, pasiekia žymiai daugiau nei gali įsivaizduoti lyginant su tais, kurie jų neturi“, – teigia asmeninio efektyvumo treneris Darius Čibonis.
Įteigti dalykai veikia sąmonę
Apibrėžę savo tikslus, padėkite sau. Savitaiga yra procesas, kurio metu asmuo, treniruodamas ir veikdamas pasąmonę, siekia įteigti tam tikrus dalykus tam, kad jie, įsitvirtinę pasąmonėje, imtų nesąmoningai veikti sąmonę. Pasąmonė yra pasiekiama savihipnozės arba kartojamų afirmacijų pagalba. Ar savitaiga bus veiksminga, priklauso nuo asmens atsipalaidavimo būsenos, susikurto vaizdinio tikroviškumo ir treniravimosi periodiškumo bei susikaupimo. Savitaigos metu žmogus garsiai arba mintyse nuolat kartoja sakinį (nesvarbu, ar jis turi teigiamą, ar neigiamą prasmę), kol jį priima pasąmonė. Šio proceso metu žmogus tikisi, kad ši nuolat kartojama mintis taps įsitikinimu ir juo bus vadovaujamasi. Pozityvios mintys „privilioja“ sėkmę Žmogus sau gali padėti naudodamas įvairius savitaigos metodus. Psichologų teigimu, mes galime savo jėgomis sumažinanti įtampą ir pasiruošti artėjančiai situacijai, kurios savotiškai bijome. Nugalėti įvairias baimes žmogui padeda vaizduotė. Tad, įsivaizduodami būsimus įvykius ir susikurdami bei įvairiai modeliuodami su jais susijusius vaizdus, mes galime sušvelninti savo reakciją ir sumažinti nerimą. Laukiantieji egzaminų, mąstantys apie įsidarbinimo galimybes, norintieji kažką pakeisti savo gyvenime patys turi sau nusakyti būseną, į kurią jie nori patekti. Anot psichologų, galime taikyti populiarųjį „Silvos“ metodą. Jo esmė – pozityvios mintys gali „privilioti“ sėkmę. Šis metodas, sukurtas remiantis dviejų žmogaus smegenų pusrutulių veikimo teorija, – moksliška meditacijos sistema, kuri yra paremta praktinėmis formulėmis, padedančiomis spręsti įvairiausias situacijas. „Silvos“ metodo šalininkų teigimu, jis derina abiejų smegenų pusrutulių (kairiojo, susijusio su loginiu mąstymu ir fiksuojančiu šviesos, garso, skonio ir kvapo jutimus bei dešiniojo, fiksuojančio fantazijos įspūdžius) darbą. Kalbant konkrečiau, norėdamas ką nors gauti, turėti ar pasiekti žmogus turi kiek įmanoma aiškiau įsivaizduoti siekiamybę ir savijautą, kurią jausi pasiekęs norimą rezultatą. Kuo aiškiau tai įsivaizduosi, kuo labiau įsijausi, tuo greičiau tai pasieksi.
Nuolat galvoti apie sėkmę
Mūsų pačių požiūris į gyvenimą, tikslus, sėkmę yra labai svarbus. Anot „koučingo“ specialisto, destruktyvūs įsitikinimai yra suformuojami. „Asmeninio efektyvumo seminarų metu skatinu žmones peržengti savo pačių susikurtas ribas. Mes galime pasiekti lygiai tiek, kiek manome, kad galime. Todėl verta manyti, kad galime daugiau. Kad praplėstų suvokimą apie savo galimybių ribas, seminarų metu žmonės mokomi basomis pereiti per karštas žarijas vien tam, kad akivaizdžiai įsitikintų, kad gali žymiai daugiau, nei manė iki šiol. Mano mėgstama frazė: „Kelyje į sėkmę greitį pasirenkame patys“ primena, kad mes judame link savo tikslų tokiu greičiu, kokį patys pasirinkome, ir niekas kitas jo neapribojo išskyrus mus pačius. Mūsų efektyvumą ribojantys įsitikinimai mumyse glūdi lyg tarakonai, kuriuos reikia gaudyti ir naikinti. Kuomet keičiasi mūsų įsitikinimai, keičiasi ir elgesys. Mes imame kitaip elgtis, išvystome didesnį greitį ir pasiekiame aukštesnius rezultatus, nepriklausomai nuo to, kuria veikla užsiimame“, – įsitikinęs asmeninio efektyvumo treneris, sertifikuotas „koučingo“ specialistas Darius Čibonis. Anot jo, niekas taip sėkmingai neįkvepia, kaip sėkmingi pavyzdžiai. „Skaitykite sėkmingų žmonių biografijas, skaitykite knygas apie pozityvų mąstymą ir sėkmę – tai padės įsitikinti, kad pasaulis žymiai geresnis, nei atrodo. Žmogus tampa tuo, apie ką ilgesnį laiką galvoja – todėl sėkmingi žmonės nuolat galvoja apie sėkmę. Tai lyg 360 laipsnių veidrodis – kur žiūrime, ten, ilgainiui, atsirandame. Gera žinia ta, kad savo mintis galime valdyti patys. Todėl aš esu optimistas, nes nematau prasmės būti kuo nors kitu!“, – teigia D. Čibonis.