Lietuvoje šiais metais jaunimo nedarbo lygio augimas šiek tiek sulėtėjo, tačiau jis vis dar išlieka vienas aukščiausių Europos Sąjungoje.
Šiuo metu jaunesni nei 25 metų jaunuoliai sudaro beveik 16 proc. visų šalies bedarbių, kas trečias – darbo ieško ilgiau nei pusę metų, praneša Lietuvos radijas.
Per praėjusius metus jaunimo nedarbas šoktelėjo pusketvirto karto – per mėnesį į darbo biržą kreipdavosi daugiau jaunuolių nei jų iš viso buvo užregistruota 2008-ųjų metų pradžioje.
Tada šalyje buvo beveik 6,5 tūkst. jaunų bedarbių, o praėjusiais metais jų skaičius išaugo iki 80 tūkst.
Lietuvos darbo biržos Darbo rinkos paslaugų ir stebėsenos skyriaus vyresnioji specialistė Asta Vinskaitė sako, kad šiais metais jaunimo nedarbo augimo tempai sulėtėjo.
„Per 2009 metus vidutiniškai per mėnesį ateidavo 6,6 tūkst. jaunų bedarbių. 2010 metų sausio mėnesį įsiregistravo jau mažiau – 5,9 tūkst., ir nežymiai jaunimo nedarbo augimo tempai sumažėjo“, – teigia A. Vinskaitė.
Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis sako, kad ilgalaikis jaunimo nedarbas ne tik brangiai kainuoja valstybei, bet sukelia ir neigiamų socialinių pasekmių: jaunimo emigracija, darbo motyvacijos mažėjimas, augantis nusikalstamumas, net fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimai.
