Bendrąjį priėmimą į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas organizuoti ir geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilę sudaryti švietimo ir mokslo ministras 2010 m. vasario 26 d. įgaliojo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociaciją bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO), įgaliojimo Nr. G-7.
Priėmimą į antrosios ir trečiosios pakopų bei laipsnio nesuteikiančias studijas Aukštosios mokyklos vykdo savarankiškai.
Bendrajame priėmime šiemet dalyvauja 44 valstybinės ir privačios aukštosios mokyklos: 21 universitetas ir 23 kolegijos. Priėmimas į universitetus ir kolegijas vyksta vienu metu. Stojantysis gali prioriteto tvarka į prašymą įrašyti iki 12.
Studijų programos skirstomos pagal studijų sritis (jų yra 6), studijų krypčių grupes ir studijų kryptis (jų yra 139). Kai kurios programos gali būti priskirtos ir dar smulkesniam klasifikavimo vienetui – studijų šakoms.
Stojantieji gali pretenduoti į universitetinių ir koleginių studijų programas, nurodydami, kokią aukštąją mokyklą, studijų formą ir finansavimo pobūdį renkasi. Studijų formos pagal studijų intensyvumą yra dvi – nuolatinė ir ištęstinė. Ištęstine studijų forma studijuojama lėčiau, ilgiau. Ji sudaro galimybę daugiau laiko skirti darbui ar kitai veiklai.
Studijų formą – nuolatinę ar ištęstinę – galima rinktis, jeigu aukštoji mokykla nurodė, kad programą studijuoti galima abiem formomis. Abi formos gali būti finansuojamos valstybės lėšomis. Studijų programų, į kurias priimami per bendrąjį priėmimą, sąrašas skelbiamas LAMA BPO svetainėje.
Bendrasis priėmimas į Aukštąsias mokyklas vyksta pagal vienodos formos prašymą, užpildomą LAMA BPO informacinėje sistemoje. Prašyme galima pateikti iki 12 pageidavimų. Pageidavimu laikoma konkrečios aukštosios mokyklos (universiteto ar kolegijos) studijų programa, pasirinkta studijuoti valstybės finansuojamoje ar nefinansuojamoje vietoje. Pageidavime nurodoma aukštoji mokykla, studijų programos kodas ir pavadinimas, studijų forma(-os) ir finansavimo pobūdis. Pageidavimai išdėstomi prioriteto mažėjimo tvarka.
Stojamoji studijų įmoka 2010 m. nenumatyta. Nereikia mokėti ir už prašyme nurodytų pageidavimų koregavimą
Pagrindinės bendrojo priėmimo vykdymo datas galite rasti čia.
Valstybės finansavimas studijoms
Numatoma, kad 2010 m. valstybė finansuos beveik 19 tūkstančių pirmakursių studijas – 9,7 tūkstančio universitetuose ir 9,2 tūkstančio kolegijose. Nepatekę į valstybės finansuojamas vietas, galės rinktis mokamas studijas.
2010 m. mokyklas baigs apie 40 tūkst. abiturientų, į aukštąsias mokyklas stoja apie 80 proc. abiturientų. Tad beveik du trečdaliai stojančiųjų turi galimybę gauti valstybės finansavimą.
Krepšelių pasiskirstymas pagal studijų krypčių grupes koleginėse ir universitetinėse studijose
Universitetinėms studijoms – 9 680,
1. humanitarinių mokslų studijų sričiai – 1 132;
2. meno studijų srities muzikos, teatro ir kino, šokio krypčių grupei – 201;
3. meno studijų srities dailės, dizaino, amatų, architektūros, rašytinės kūrybos,
4. fotografijos, medijų krypčių grupei – 343;
5. socialinių mokslų studijų sričiai (išskyrus verslo ir vadybos, teis÷s, švietimo ir ugdymo
krypčių grupes) – 1 435;
6. verslo ir vadybos krypčių grupei – 604;
7. teisės krypčių grupei – 255;
8. švietimo ir ugdymo krypčių grupei - 800;
9. fizinių mokslų studijų sričiai - 1 325;
10. biomedicinos mokslų studijų srities gyvybės mokslų, žemės ūkio ir veterinarijos
krypčių grupei - 497;
11. biomedicinos mokslų studijų srities medicinos ir sveikatos krypčių grupei - 626;
12. technologijos mokslų studijų sričiai - 2462.
Koleginėms studijoms – 9 164,
1. humanitarinių mokslų studijų sričiai – 70;
2. meno studijų srities muzikos, teatro ir kino, šokio krypčių grupei – 114;
3. meno studijų srities dailės, dizaino, amatų, architektūros, rašytin÷s kūrybos,
4. fotografijos, medijų krypčių grupei – 198;
5. socialinių mokslų studijų sričiai (išskyrus verslo ir vadybos, teisės, švietimo ir ugdymo
krypčių grupes) – 650;
6. verslo ir vadybos krypčių grupei – 2 329;
7. teisės krypčių grupei – 87;
8. švietimo ir ugdymo krypčių grupei - 400;
9. fizinių mokslų studijų sričiai - 164;
10. biomedicinos mokslų studijų srities gyvybės mokslų, žemės ūkio ir veterinarijos
krypčių grupei - 411;
11. biomedicinos mokslų studijų srities medicinos ir sveikatos krypčių grupei - 1 080;
12. technologijos mokslų studijų sričiai - 3 661.
Studijų krepšelio eilė
Ar stojantysis gaus valstybės finansavimą, priklauso nuo:
• stojančiojo surinktų balų (brandos egzaminų ir mokymosi rezultatų);
• stojančiojo teisės gauti papildomų balų;
• stojančiojo pasirinkimų eiliškumo;
• kitų stojančiųjų pasirinkimo;
• aukštųjų mokyklų organizuojamų papildomų testų (jei tokie būtų).
Valstybė visiškai finansuos geriausiais rezultatais mokyklą baigusiųjų ir specialiais gebėjimais išsiskiriančiųjų studijas – jie bus surikiuoti į eilę pagal šiuo metu galiojančius mokyklos baigimo kriterijus.
.
Valstybės finansavimą stojantysis gali gauti tik tuomet, kai jį priima aukštoji mokykla. Aukštosios mokyklos turi teisę organizuoti papildomus testus ar užduotis, jų metu aukštoji mokykla iš stojančiųjų gali atsirinkti labiausiai atitinkančius savo kriterijus. Tai ypač aktualu menų studijoms, tačiau galioja ir kitur, pavyzdžiui, stojant į žurnalistiką.
Studijų krepšelį galima „neštis“ ir į nevalstybines šalies aukštąsias mokyklas, kuriose iki 2009 m buvo studijuojama vien savo lėšomis. Tačiau valstybės finansavimą gavusiajam, įstojusiam į nevalstybinę aukštąją mokyklą, gali tekti padengti kainų skirtumą, jei tos aukštosios mokyklos studijų kaina yra aukštesnė nei valstybės paskelbta norminė kaina.
Studijų krepšelį studijų metu bus galima „persinešti“ į tą pačią studijų sritį kitoje aukštojoje mokykloje, jei netenkins studijų kokybė ar sąlygos.
Abiturientai galės drąsiau rinktis patinkančias sunkesnes studijų programas, žinodami, kad po kiekvieno semestro nebus rotacijos ir neteks valstybės finansuojamos vietos užleisti kolegai.
Bus teikiamos socialinės ir skatinamosios stipendijos. Valstybė teiks socialines stipendijas studijuojantiems ir valstybinėse, ir privačiose aukštosiose mokyklose, nepriklausant nuo studijų formos pirmosios ir antrosios pakopos studijose. Geriausiai studijuojantieji galės pretenduoti į gerokai didesnes nei dabar, skatinamąsias stipendijas.
Po dvejų bakalauro studijų metų bus peržiūrimi visų to kurso studentų mokymosi vidurkiai. Jei valstybės finansavimą gaunančio studento vidurkis bus dviem balais mažesnis už jo bendramokslių, studijų krepšelio jis neteks.
Konkursinio balo dedamosios dalys
Į aukštąsias mokyklas bus priimama pagal keturių mokomųjų dalykų rezultatus. Jų sąrašai buvo pateikti prieš dvejus metus paskelbtose 2010 m. priėmimo sąlygose.
Konkursinį balą sudaro trys brandos egzaminai ir vienas metinis pažymys. Pasirinkusiems menų studijas – stojamasis kūrybinių gebėjimų egzaminas, sudarysiantis didžiausią konkursinio balo svorį, vienas arba du brandos egzaminai ir vienas metinis pažymys.
Šalies ir tarptautinių olimpiadų I-III vietos laimėtojai gauna papildomus balus. Tarptautinių olimpiadų I vietos laimėtojams pridedami 5 balai, II – 3 balai, III – 2 balai. Atitinkamai šalies olimpiadų laimėtojams už I vietą – 3 balai, II – 2 balai, III – 1 balas. Už to paties tipo olimpiadą balas pridedamas tik vieną kartą (didžiausias). Sumuojami už daugiausiai dvi skirtingas olimpiadas skirti papildomi balai.
Nors brandos atestatui gauti 2010 m. pakaks dviejų brandos egzaminų, stojantiesiems į aukštąsias mokyklas bus keliami aukštesni reikalavimai. Šiemet baigę mokyklas galės pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas, jeigu bus išlaikę ne mažiau kaip 3 brandos egzaminus – privalomą lietuvių kalbos ir du pasirenkamus brandos egzaminus. Išimtis padaryta meno studijoms – į jas stojant pakaks 2 brandos egzaminų.
Švietimo ir mokslo ministerija paskirstė preliminarius valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius pagal 11 studijų krypčių grupių:
1. Humanitarinių mokslų studijų sritis
2. Meno studijų srities muzikos, teatro ir kino, šokio krypčių grupė
3. Meno studijų srities dailės, dizaino, architektūros, fotografijos, medijų krypčių grupė
4. Socialinių mokslų studijų sritis (išskyrus teisės, verslo ir vadybos, švietimo ir ugdymo krypčių grupes)
5. Verslo ir vadybos krypčių grupė
6. Teisės krypčių grupė
7. Švietimo ir ugdymo krypčių grupė
8. Fizinių mokslų studijų sritis
9. Biomedicinos mokslų studijų srities gyvybės mokslų, žemės ūkio ir veterinarijos krypčių grupės
10. Biomedicinos mokslų studijų srities medicinos ir sveikatos krypčių grupė
11. Technologijos mokslų studijų sritis.
Apie naująją priėmimo tvarką į menų studijas
Atsižvelgiant į meno studijų specifiką ir 2009 m. priėmimo metu išryškėjusius trūkumus, bus patobulinta 2010 m. priėmimo tvarka.
Valstybės finansavimas menų studijoms 2010 m. atskiriamas į dvi krypčių grupes. Vienoje dėl valstybės finansavimo konkuruos stojantieji į muzikos, teatro ir kino, šokio studijų programas, o kitoje – į dailės, dizaino, architektūros, fotografijos, medijų studijas.
Kad į meno studijas įstotų geriausieji ir kad būtų patenkintas valstybei svarbių krypčių specialistų poreikis, 20 proc. menų studijoms skirtų lėšų bus skiriama grantams, dėl kurių konkuruos aukštosios mokyklos. Gavusios grantus aukštosios mokyklos pačios rengs priėmimą į laimėtas studijų vietas.
Grantų sistema siekiama užtikrinti, kad ilgainiui nekiltų grėsmė retoms, neskaitlingoms, bet valstybei reikalingoms studijoms. Gavę grantus, garsūs menininkai ir profesoriai turėtų galimybę patys atsirinkti geriausius stojančiuosius pagal specifinius kriterijus. Į grantus galėtų pretenduoti studijų išskirtinumą deklaruojančios mokyklos ir regioninės aukštosios mokyklos, taip būtų sprendžiamas menų studijų išlaikymo regionuose klausimas.
Darbo grupė dar tobulina bendrą studentų atrankos tvarką, kad būtų aiškiai apibrėžti stojamojo egzamino vertinimo kriterijai ir užtikrintas kuo objektyvesnis stojančiųjų į skirtingas menų kryptis gebėjimų vertinimas.
Naujos galimybės studijuojantiems savo lėšomis
Nepatekusieji į valstybės finansuojamas vietas galės rinktis mokamas studijas. Kaip ir ankstesniais metais, aukštosios mokyklos pačios nustato ir skelbia mokamų studijų kainą.
Po dviejų studijų metų ir po visų studijų valstybė kompensuos studijų išlaidas iki 10 proc. savo lėšomis studijavusiųjų, kurie mokysis geriausiai.
Nuo 2009 mokslo metų veikia efektyvi paskolų su valstybės garantija sistema. Nepatekusieji į valstybės finansuojamas vietas galės lengvatinėmis sąlygomis pasiskolinti lėšų studijų kainai sumokėti ir pragyvenimo išlaidoms. Valstybės garantija reiškia, kad nereikia užstatyti turto ar gauti laidavimo; dengiama bent dalis palūkanų; numatomi palankūs grąžinimo terminai. Studento prisiimtų skolinių įsipareigojimų bendra maksimali suma neturėtų viršyti 50 tūkst. Lt. Paskola būtų pradedama grąžinti ne vėliau kaip 1 metai po studijų baigimo. Grąžinimas būtų siejamas su skolininko pajamomis. Studijų metu studijuojantysis turės mokėti palūkanas, tačiau valstybė numato kompensuoti paskolos palūkanas socialiai jautriausiems.
Kur rasti reikiamą informaciją
Su brandos egzaminų tvarka ir pavyzdžiais galima susipažinti Nacionalinio egzaminų centro svetainėje: www.egzaminai.lt .
Informacija apie profesijas, kvalifikacijas, profesines ir aukštąsias mokyklas, mokymo ir studijų programas – Atviros informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemos (AIKOS) interneto svetainėje:www.aikos.smm.lt .
Įvertinti norus, gebėjimus ir galimybes renkantis studijas gali padėti profesinio informavimo taškai (PIT) – http://kps.puslapiai.lt .
Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos internetinėje svetainėje galima rasti profesinio kryptingumo, interesų profilio ir polinkių testus – www.ldrmt.lt .
Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrojo priėmimo tvarka ir informacija apie galimybę įstoti skelbiama: www.lamabpo.lt .
Studijų kokybės vertinimo centras – www.skvc.lt – skelbia išsamius duomenis apie visų Lietuvos aukštųjų mokyklų vertintas studijų programas, jų akreditacijos lygį.
Informacija apie paskolas – Valstybinis studijų fondas: www.vsf.lt .
Parengta pagal Švietimo ir mokslo ministerijos informaciją
