Senkantys Žemės gamtiniai ištekliai, badaujanti ar beveik badaujanti didžioji pasaulio gyventojų dalis, klimato kaita, kurią, kaip mokslininkai nustatė, skatina ir žmogaus veikla, priverčia susimąstyti, kokiame pasaulyje gyvens mūsų vaikai. Jeigu nesivadovauja Prancūzijos karaliaus Liudviko 15-ojo ištarta fraze: „après nous le déluge“ (Po mūsų - nors ir tvanas), susirūpinę planetos gyventojai imasi priemonių taupyti neatsinaujinančius išteklius ir kiek įmanoma mažiau teršti savo aplinką.
Kasdien rūšiuoji atliekas, kilometrą tempi sunkius stiklinių butelių maišus į specialų jiems skirtą konteinerį; indus, langus, drabužius ir kt., valai specialia, ekologiška, natūraliai suyrančia ir dirvožemio neužteršiančia buitine chemija; valydamasis dantis visuomet užsuki vandenį; specialioje krautuvėlėje perki brangias ekologiškai užaugintas daržoves; perki kavą, kuri užauginta skurdžioje Lotynų Amerikos valstybėje, taip paremdamas sunkiai besiverčiančius ūkininkus iš besivystančios Trečiojo pasaulio valstybės ir dalyvaudamas darnaus vystymosi skatinime; į darbą ir universitetą kasdien mini dviratį, o automobilio neužvedi, kol jame nesėdi bent keturi keleiviai. Gyveni žalią gyvenimą ir, apskritai, kasdien vis suki galvą, kur dar rasti nišą, sumažinančią kenkimą aplinkai. Pasirodo, gali žaliai ir rengtis.
Nors dar prieš keletą metų aplinkai draugiški drabužiai buvo mados pasaulio pakraštyje, stebėtojai spėja, jog netrukus ekologiška apranga taps tokia pat populiari ir nešanti milijoninį pelną, tokį kaip ir organinio maisto ir natūralios kosmetikos industrijos. Iš natūralių medžiagų pagamintos aprangos paklausa kasmet padvigubėja. Vis dėlto, pirmiausia vertėtų išsiaiškinti, kokie požymiai apibrėžia ekologišką drabužį.
Pirmiausia, ekologiški rūbai yra pagaminti iš organinių žaliavų, pavyzdžiui, be pesticidų užaugintos medvilnės ar šilko, pagaminto natūraliuose medžiuose besimaitinančių kirminų. Be to, svarbu, jog gaminant drabužį nebūtų naudojami kenksmingi chemikalai ar balikliai audiniams nudažyti. Dažnai rūbai siuvami iš jau panaudotų audinių. Aukštos kokybės drabužiai gali būti siuvami naudojant padėvėtus rūbus ar net senus plastikinius butelius. Galiausiai, tokie rūbai siuvami taip, kad tarnautų ilgai.
Vis dėlto, kadangi ekologiškos mados industrija dar tik vystymosi stadijoje, pagrindinė atsakomybė dėl ekologiškos aprangos šiuo metu tenka rūbų gamintojams ir mados kūrėjams, kurie turėtų pradėti naudoti natūralias žaliavas ir stengtųsi palaikyti rūbo kūrimo ir siuvimo procesą kuo natūralesniu.
Pabaigai, keletas pavyzdžių, kai ir prabangos prekėmis, ir masinio naudojimo produkcija prekiaujančios įmonės stengiasi pradėti prekybą natūralių medžiagų apranga ir sulaukia vis didėjančio pelno. Jauna ir talentinga, vos 37-erių metų britų dizainerė Stella McCartney, kiekviena drabužių kolekcija pažeria vis naujų ir puikiai įsitvirtinančių bei sekamų mados idėjų. Tuo pat metu, nei vienoje šių kolekcijų nerasime nei natūralaus kailio, nei odos rūbų. Dizainerė jau pristatė tris specialias, visiškai ekologiškas drabužių kolekcijas, taip pat yra sukūrusi savo vardo prabangios organinės kosmetikos liniją. 2007-aisiais metais praneštas 600% pelno išaugimas.
Italų mados kompanija Ermenegildo Zegna, jau pasodinusi pusę milijono medžių gimtojoje Italijoje, sukūrė vyrišką švarką, kurio rankovėse įtaisytos nuimamos saulės baterijos. Tokio rūbo nešiotojai pakeliui į darbą gali susišildyti švarko apykaklę ar įkrauti savo iPod‘ą.
Lietuvoje galima nusipirkti iš ekologiškos medvilnės pagamintų drabužių „Zaros“ parduotuvėse. Iš ekologiškos medvilnės pasiūtų marškinėlių ir kitų drabužių galima įsigyti šiose internetinėse svetainėse: www.moralfabric.com, www.lagarconne.com, www.luxlifeapparel.com, www.brandofthefree.net, www.teesforchange.com. Pastarojoje svetainėje parduodami marškinėliai su tam tikra fraze, kaip pavyzdžiui - „daug juokis“, „ieškok pusiausvyros“ ar „išlik stiprus“. Taigi, saugoti gamtą galima ir renkantis natūralių medžiagų aprangą, o ar tai tik mados, ar nuoširdaus rūpinimosi aplinka sąlygotas reiškinys, parodys laikas.
