Šį mažą technikos stebuklą, stipriai pakeitusį visuomenės gyvenimo įpročius, turi kiekvienas iš mūsų. Ir dažnai netgi ne po vieną. Jį galime aptikti tiek mokinukų kuprinėse tiek senų damų rankinėse. Jau nekalbant apie tai, kad kiekvienas save „gerbiantis“ studentas turi turėti šiuolaikišką, turintį daug funkcijų ir kiekvienu gyvenimo atveju pagelbėjantį „elektroninį draugą".
Sovietinė santvarka daugelio lietuvių sąmonėje įdiegė iškreiptą rusišką sovietinę gastronominę estetiką. Tai suprantama, nes nuo vaikystės įprasti, vieni ir tie patys maisto produktai (teisybę sakant, košmariškas jų nebuvimas sovietinėse parduotuvėse), jų kasdienis skonis ir kvapas sekė visą gyvenimą.
Lietuvoje studijuoja beveik 200 tūkstančių studentų, tačiau jiems skirtų televizijų tėra vos keletas. Įprastų TV programų tinklelyje studentiško gyvenimo rūpesčiams ir džiaugsmams lieka mažai vietos. „Studentų era“ pasidomėjo, kaip sekasi „Kobra TV“ ir „Ne- TikS TV“ – televizijoms, kurios studentams aktualioms temoms skiria visą savo eterio laiką.
Lietuvoje aukštasis mokslas turėtų būti mokamas, mat įgiję aukštojo mokslo diplomą uždirba maždaug dukart daugiau ir turi gerokai daugiau galimybių rasti darbą nei tokio diplomo neturintys. Ekonomistas Raimondas Kuodis klausia, kodėl žmonės, kurie gaus didžiulę naudą iš aukštojo mokslo, negalėtų susimokėti didžiosios dalies įmokų.
Abiturientams prasidėjo sunkus metas. Vyksta paskutiniai pasiruošiamieji darbai egzaminams, o po to dalis rinksis, kur stoti. Nors daugelis abiturientų šiuos dalykus sureikšmina, neseniai mokyklas baigusių jaunuolių patirtis rodo, jog to daryti nereikėtų. Ateina egzaminai ir nors daliai mokinių atrodo neįtikima, bet jie praeina. Atsakingiau reikia rinktis profesiją, svarstyti, kokios perspektyvos gauti darbą ateityje, gerai apsvarstyti savo norus ir polinkius... O tada – mokslai tęsiasi.
Sakoma, kad Danija – laimingų žmonių šalis. Tuo jau spėjo įsitikinti ir Šarūnas, nors gyvena ir mokosi čia dar visai neilgai. University of Aarhus, Institute of Business and Technology pateisina visus jo lūkesčius: paskaitos įdomios, o savaitgaliai - pašėlę. Ko gi dar reikia jaunam studentui?
Susitikimo su Vytautu V. Landsbergiu metu dalyviai ne tik diskutavo, žiūrėjo filmus, bet ir klausėsi Vytauto kūrybos, jo gyvai atliekamų dainų. Buvo jauku ir gera. Niekas nejautė diskomforto dėl to, kad yra netobuli, nes žinojo, kad jei panorės, galės būti geresni. Tad tiek jaunas, tiek vyresnis drauge su V.V.Landsbergiu traukė gerai pažistamas autoriaus ir lietuvių liaudies dainas.
Abiturientė Rūta Sasnauskaitė, besimokanti tarp jaunųjų Kauno Dailės gimnazijos menininkių, jau žino, kad įstojo į Kingstono Universiteto „Meno istorijos“ specialybę, tad artėjantys brandos egzaminai merginos nebaugina, svarbiau tinkamai pasirengti išvykimui į Londoną.
Lietuvoje nuo seniausių laikų naudojami juodieji pipirai (piper nigrum), - vaisiai, augantys ant Indijos vijoklinio krūmo, priklausančio pipirinių (piperaceae) augalų šeimai. Šių dienų kulinarai naudoja šio augalo baltus, juodus (džiovintus nesubrendusius vaisius), taip pat nesubrendusius raudonus ir žalius vaisius, t.y. raudonos ir žalios spalvos pipirus, juos dažnai marinuoja ir po vieną, ir kekėmis, - net po kelias dešimtis žalių arba raudonų pipirų vienoje kekėje.
Jei kas paklausia Kamilės, kodėl nusprendė išvažiuoti studijuoti į užsienį, ji tikslaus atsakymo neturi. Mergina sako, kad didžiausią įtaką tokiam sprendimui padarė Lietuvos aukštojo mokslo sistema. Čia juk reikia daug mokytis, universitetų reitingai žemi ir, svarbiausia, niekas negarantuoja, kad baigęs mokslus gausi išsilavinimo vertą darbą. Taip pat Kamilė norėjo pamatyti daugiau pasaulio, patirti kažką naujo, pagyventi savarankiškai. „Kitaip sakant, tiesiog išdrįsau pradėti naują gyvenimą”, - džiaugiasi ji.
