„Man taip malonu kartais pasigirti“, - šitaip šmaikščiai Artūras Zuokas pradėjo vasario 25 d. VU karjeros dienų organizuotą seminarą ,,Lyderystė - teorijos ir praktika”.
Nuo pagyrų ir norėčiau pradėti. Nors pats A. Zuokas pirmiausia pristatė lyderystės teoriją, tuomet praktiką, o savo pasiekimus nukėlė į seminaro pabaigą, tačiau tam, kad įsitikintume, jog A. Zuokas gali kalbėti apie lyderystę, reikia studentas.lt skaitytojų šio to paklausti.
Ar žinojote, kad Artūras Zuokas...
...būdamas vos antro kurso žurnalistikos studentas, prasidėjus karui Irake, vien užmojo genamas, įsidarbino karo žurnalistu ir vos su 150 dolerių kišenėje išvyko į karo zoną? Tiesa, bilietą jam nupirko dienraštis „Respublika“, o kamerą paskolino britų naujienų agentūra „ITN“. Tai buvo vienintelis jaunojo žurnalisto užmokestis. Neskaičiuojant neįkainojamos patirties, žinoma. Būdamas 23, jis su draugu prancūzu įsteigė Lietuvos-Prancūzijos įmonę „Baltic News Agency“, kuri, startavusi kaip naujienų agentūra, vėliau ėmė kurti reklamą. Sulaukęs 26-erių, Artūras atidarė pirmąją „Benneton“ parduotuvę Lietuvoje. Būdamas 28, atvedė į Lietuvą pirmąjį „McDonalds“ restoraną. 32 metų tapo Vilniaus meru: „Jei norite įdomaus darbo, siekite mero posto: būsite atsakingi už viską – nuo vaikų gimimo iki kapinių“.
Beje, 2002 m. Artūras Zuokas pateko tarp dešimties iškiliausių jaunų žmonių pasaulyje vadybos ir verslo administravimo srityje. Į apdovanojimą „The Outsanding Young Person of the World“ kandidatavo 70000 žmonių iš 104 pasaulio šalių. „Lietuvoje nesu gavęs nė vieno apdovanojimo. Užsienyje – nemažai“, - ne be apgailestavimo prasitarė A. Zuokas.
Dabar, vos prieš keletą dienų atšventęs savo 41-ąjį gimtadienį, A. Zuokas teigia supratęs, kas yra laimė, nes gali rinktis daryti ir veikti tai, ką nori. Šiuo metu jis – laivo, plaukiojančio Italijoje, kapitonas, be to, rašo knygą apie Jurgį Mačiūną ir „fluxus“ bei rengia fotografijų albumą apie Užupį. Beje, „Užupio respublika“ – taip pat A. Zuoko idėja.
Ar susipažinus su šia asmenybe ne tik kaip su meru lengviau patikėti, kad apie lyderystę jis gali pasakyti šį tą įdomaus?
Anot A.Zuoko, tikras lyderis:
• Išbando daug veiklos sričių;
• Nebijo klaidų;
• Neužsiima savigrauža – tiesiog neturi tam laiko.
Juk „Niekas nenuėjo kelio, nepradėjęs juo eiti“, o „Žmogui, kuris eina į priekį, pati visata duoda kelią“ (D. S. Džordanas).
Trys A. Zuoko taisyklės:
1. Niekada nebijok klausti;
2. Niekada nepradėk darbo, galvodamas, kad Tau nepavyks;
3. Mąstyk pozityviai.
Gal ir nesitikėjote iš buvusio Vilniaus mero, bet šias tasykles jis iliustravo štai tokia, dar 1988 m. atrasta sentencija: ,,Kodėl gėlės niekada nemato savo šešėlio? Todėl, kad gėlės visada žiūri į saulę”.
Dar keli visiškai akivaizdūs, bet vis dažniau užmirštami dalykai, kuriuos paskaitoje priminė A.Zuokas:
• Skaityti;
• Rašyti ir užsirašyti;
• Klausyti ir girdėti;
• Universitetai vaikšto šalia mūsų (arba mes kiekvienas esame vaikštantis universitetas – svarbu dalintis ir pasiimti kitų teikiamą išmintį);
• Priimti sprendimus greitai;
• Sprendimai turi būti aiškūs;
• Gera šeima (rinkitės atsakingai, jaunuoliai).
Na, o pabaigai – siekdami būti lyderiais, nepersistenkite. Anot A. Zuoko, sėkmė nevisada lygu laimei. Dar viena sparnuota frazė: „Nėra kelio į laimę. Kelias yra laimė“.
Todėl A. Zuokas pataria: „Nieko nedarykite dėl karjeros. Viską paverskite savo gyvenimo misija – darykite tai su džiaugsmu, entuziazmu, pasimėgavimu. Taip savaime ateis ir sėkmė, ir pripažinimas, ir pinigai“ (S. Covey).
Paskutinį tašką lyderystės temoje padėjo 1968 m. Paryžiaus studentų judėjimo šūkis:
„Būk realistas – siek neįmanomo!”
Tad būkime realistai, mielieji.
