27 vaikai šokinėja ir krykštaudami laksto po smėlio dėžę, kepdami smėlio bandeles ir statydami smėlio pilis. Jie juokiasi ir čiauška skirtingomis kalbomis, tačiau niekada nesusipyksta, drauge tiesia smėlio kelius. Jie šypsosi ir jaučiasi laimingi, nes gali būti savimi ir kartu žaisti vienoje smėlio dėžėje žinodami, kad būdami vieningi jie yra saugūs ir gali daug daugiau nuveikti. Tuo tarpu už smėlio dėžės bortelio stovi trys mergaitės, jos viltingai žvelgia į esančius dėžės viduje. Tvirtai rankutėse sugniaužusios kibirėlius ir kastuvėlius, šios laukia pakvietimo įžengti į smėlio dėžę, pavadintą Europos Sąjunga.
Sąjunga pasikeičia kiekvieną kartą, kai prie jos prisijungia naujos narės
Pasak už plėtrą atsakingo Europos Komisijos nario Olli Rehn, jau pusę šimtmečio Europos Sąjunga nuosekliai vykdo plėtros politiką, taip siekdama vis gilesnės integracijos. Šie procesai vyksta lygiagrečiai, todėl šiandien 27 valstybių narių dėka, kuriose gyvena 500 mln. žmonių, Europos Sąjunga yra saugesnė, dinamiškesnė, turtingesnė, galingesnė ir įtakingesnė nei anksčiau. „Sąjunga pasikeičia kiekvieną kartą, kai prie jos prisijungia naujos narės. Galvodami apie tai, kokie galėjome būti, galvojame ir apie tai, kokie esame, ir apie tai, kokie norime būti”, - teigia O. Rehn. Šiuo metu smėlio dėžės bortelį nori peržengti trys šalys: Kroatija, Buvusi Jugoslavijos Respublika Makedonija ir Turkija.
Integracija į šią beveik visą Europą vienijančią organizaciją yra gana sudėtingas procesas, susidedantis iš daugybės etapų ir atnešantis ne tik teigiamų pasekmių, bet sukeliantis ir nemažai rūpesčių. Sakoma, kad visus sudėtingus dalykus galima papasakoti paprastai, kad ir mažam vaikui viskas būtų aišku ir suprantama. O ar įmanoma apie Europos Sąjungos plėtrą papasakoti taip paprastai?
Europos Sąjungos ekonominis gėris ir grožis
Pagrindiniai Europos Sąjungos plėtros principai yra plėsti taikos ir stabilumo erdvę žemyne, skatinti demokratiją ir klestėjimą visoje Europoje. Išgryninti bendrąsias europietiškąsias vertybes, principus ir sukurti sąlygas, kad bet kuri Europos valstybė, kuri juos pripažįsta ir gerbia, galėtų tapti nare. Europos Sąjungos plėtra naudinga tiek senosioms, tiek naujai į sąjungą įsiliejusioms valstybėms. Per mažiau nei 10 metų prekyba tarp senųjų ir naujųjų valstybių išaugo beveik trigubai: nuo 175 milijardų eurų 1999 m. iki 500 milijardų eurų 2007 m. Ji taip pat smarkiai padidėjo ir tarp naųjųjų valstybių narių – nuo maždaug 15 iki 77 milijardų eurų per tą patį laikotarpį. Plėtra paskatino naujų darbo vietų kūrimą ir žmonių užimtumą. Padidino vartotojų perkamąją galią, o tai leido išaugti senųjų valstybių narių gaminių paklausai ir išlaikyti darbo vietas tose šalyse.
Ne tik materialinė, bet ir moralinė gerovė
Europos Sąjungai svarbi ne tik ekonominė jos piliečių gerovė. Ji taip pat stengiasi garantuoti visų jos teritorijoje gyvenančių žmonių laisves, užtikrinti taiką, gerbūvį ir socialinį teisingumą. Daug dėmesio skiria, kad tautos tarpusavyje bendradarbiautų, tačiau kartu puoselėtų ir saugotų savo įvairovę bei unikalumą. Daugelis žmonių, gyvenančių Lietuvoje, baiminasi, kad būdami europiečiais jie ilgainiui praras savo lietuviškumą. Europos Sąjunga, savo ruožtu, nori išsaugoti kiekvienos tautos savitumą, štai todėl remia įvairius tautiškumą skatinančius projektus, puoselėja senąsias tradicijas bei amatus. Ši organizacija daug dėmesio skiria lygybės ir tolerancijos užtikrinimui tarp skirtingų žmonių.
Kaip rodo visuomenės apklausos, lietuviai yra viena netolerantiškiausių tautų Europoje, ypač priešiškai nusiteikusi prieš netradicinės seksualinės orienatcijos žmones. Mūsų šalyje asmenys dažnai diskriminuojami dėl savo rasės, tautybės, lyties, išsilavinimo ar amžiaus, tačiau Europos Sąjunga stengiasi užtikrinti, kad kiekvienas individas jaustųsi gerai gyvendamas ne tik savo šalyje, bet ir Europoje. Štai todėl 2010 metai Europos Sąjungoje buvo paskelbti kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais, taip stengiantis kuo daugiau dėmesio skirti šiai įsišaknijusiai problemai.
Galimybės, kuriomis belieka pasinaudoti
Vienas iš Europos Sąjungos prioritetų yra bandymas užkirsti kelią globaliniam atšilimui, sveikesnės ir saugesnės aplinkos kūrimas. Štai todėl kiekviena šalis, stodama į Europą vienijančią organizaciją, turi patvirtinti bei laikytis šiuos prioritetus įgyvendinančių nuostatų.
Ne paslaptis, kad kai kuriose šalyse, kurios neseniai prisijungė prie Europos Sąjungos, standartų neatitinkančios maisto perdirbimo įmonės, pieno gamyklos bei skerdyklos prieš stojimą buvo uždarytos. Dėl konkrečių vandens direktyvų įgyvendinimo pagerėjo geriamojo bei paviršinio vandens kokybė. Plėtra taip pat leido užtikrinti branduolinį žemyno saugumą, nes keletas branduolinės energijos reaktorių, kurie, anot ekspertų, buvo nesaugūs, buvo uždaryti kaip stojimų įsipareigojimų dalis. Tai iliustruoti galėtų Lietuvos pavyzdys, kai Ignalinos atominę elektrinę teko uždaryti praėjusių metų paskutiniąją dieną todėl, kad ji neatitiko saugumo reikalavimų.
Dėl plėtros daugiau šalių prisijungė prie Šengeno erdvės: dėl to visi piliečiai gali paprasčiau keliauti, nestovėdami didžiulėse eilėse prie muitinių, kol galiausiai galės įvažiuoti į kitą šalį. Naujųjų šalių integracija į Europos Sąjungos vidaus aviacijos rinką leido teikti saugesnes ir pigesnes kelionių oru paslaugas. Kiekvienas Europos Sąjungos pilietis turi galimybę studijuoti ir dirbti kokioje tik nori šalyje, taip gaudamas daugiau patirties ir turėdamas galimybę pažinti kitos šalies kultūrą bei tradicijas.
Verta paminėti ir tai, kad įvairūs Europos Sąjungos fondai garantuoja, kad bet kuris žmogus ar organizacija, kuri nori vystyti verslą, teikti visuomenei naudingas paslaugas, įgyvendinti progresyvius projektus, gali pasinaudoti jų teikiama parama.
Europos Sąjungos plėtra paprastai
1957 metais šešios valstybės - Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija ir Vokietija - pradėjo draugiškai žaisti smėlio dėžėje, priimdamos į savo gretas vis naujas šalis. Kol galiausiai bendros idėjos ir noras tapti stipriu kontinentu, kuris galėtų būti tvirtu varžovu konkurencinėje kovoje su Kinija, Indija bei Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, nugalėjo, ir Europos Sąjunga suvienijo 27 valstybes, norinčias veikti drauge. Šis suvienijimas neįvyko per vieną naktį. Per plėtros laikotarpį šalys kandidatės nuėjo sunkų demokratijos ir ekonomikos transformacijos kelią, kuris padėjo joms tapti tinkamomis prisijungti prie Europos Sąjungos šeimos.
Šiuo metu savo eilės tapti visateisėmis narėmis laukia dar trys šalys, kurios turi įvykdyti iš anksto nustatytus, aiškiai suformuluotus narystės reikalavimus. Kandidatės turi įrodyti, kad sugebės atlikti savo kaip narių vaidmenį: užtikrins piliečių paramą, laikysis Europos Sąjungos standartų ir normų politiniu ir techniniu požiūriu.
Visų pirma, šios šalys turėjo Europos Tarybai pateikti paraišką dėl narystės. Tada Taryba kreipėsi į Europos Komisiją, prašydama įvertinti paraiškos teikėjos gebėjimą laikytis narystės sąlygų. Jei Komisija pateikia palankią nuomonę ir Taryba vienbalsiai pritaria dėl derybų įsigaliojimo, oficialiai pradedamos šalies kandidatės ir visų valstybių narių derybos. Siekiant valstybėms padėti pasirengti būsimai narystei, parengiama strategija. Pagrindiniai jos elementai yra susitarimai, kuriais nustatomos teisės ir pareigos, taip pat specialios bendradarbiavimo priemonės. Vykdant derybas dėl narystės didžiausias dėmesys kreipiamas į tai, kada ir kokiomis sąlygomis kandidatės perims, įgyvendins ir taikys Europos Sąjungos teisyną. Jis atskirai nebesvarstomas. Su kiekviena valstybe deramasi atskirai, o proceso sparta priklauso nuo kiekvienos šalies pažangos, padarytos vykdant reikalavimus. Dėl to kandidatės stengiasi kuo greičiau ir efektyviau vykdyti reformas. Šiame procese itin svarbi pilietinė visuomenės parama, kad tos šalies žmonės suprastų, kodėl jų šalyje vyksta daugybė pertvarkų ir kad visa tai daroma jų pačių labui. Kad šalys kandidatės galėtų tapti narėmis, joms tenka įgyvendinti daugybę reformų, o pastarosioms reikalingos nemažos investicijos ir žinios. Europos Sąjunga siūlo daug įvairių papildomų programų ir priemonių, kuriomis teikiama finansinė ir techninė tų reformų įgyvendinimo parama.
Tam, kad derybos vyktų sparčiau, Europos Sąjungos teisynas yra padalytas į 35 skyrius, atitinkančius politikos sritis. Pirmajame derybų procese vyksta tikrinimas. Pastarojo tikslas - nustatyti sritis, kurias šalyje kandidatėje reikia suderinti teisiniu, instituciniu ir praktiniu požiūriu. Tada Europos Komisija kiekvienam skyriui ir kiekvienai šaliai parengia tikrinimo ataskaitas. Jos perduodamos Tarybai, o Komisija dar prideda rekomendaciją, ar pradėti derybas dėl to skyriaus, ar reikalauti, kad pirmiau būtų įvykdyti tam tikri reikalavimai. Tada šalis kandidatė pateikia savo derybinę poziciją ir prasideda derybų procesas. Derybos dėl narystės Europos Sąjungoje vyksta pagal principą „nesusitarta dėl nieko, kol nesusitarta dėl visko”, todėl galutinai derėtis dėl kiekvieno skyriaus baigiama tik tada, kai užbaigiamas visas derybų procesas.
Komisija metinės strategijos dokumentuose ir atskirų šalių pažangos ataskaitose nuolatos deramai praneša Tarybai ir Europos Parlamentui apie šalių kandidačių pažangą. Tokia kontrolė tęsiasi iki pat tol, kol valstybė kandidatė stoją į Europos Sąjungą. Kai abi pusės tinkamomis sąlygomis baigia derybas pagal visus skyrius, rezultatai įtraukiami į Stojimo sutarties projektą. Jeigu tam projektui pritaria Europos Komisija, Taryba ir Parlamentas, šalis kandidatė ir valstybės narės pasirašo Sutartį ir ją ratifikuoja. Tada šalis tampa stojančiąja ir gauna laikinų teisių. Stojimo sutartis įsigalioja numatytą dieną pasibaigus ratifikavimo procesui, tada stojančioji šalis tampa valstybe nare.
Džiaugsmas savoje smėlio dėžėje
Dar vaikystėje visi žinojome, kad vieniems žaisti smėlio dėžėje labai liūdna ir nuobodu. Prisijungus būriui draugų gyvenimas tarsi užverda, suteikdamas ne tik naujų galimybių, pažerdamas orginalių idėjų, bet priversdamas širdį spurdėti daug smarkiau ir pasijusti dalimi kažko didingesnio.
Toliau už smėlio dėžės krašto viena akimi į jo pusę jau dairosi dar keli vaikai. Jie akylai stebi, kaip smėlio pilys kyla į dangų, o 27 vaikai palaimingai šypsosi jiems.
