„Žiema žiema, bėk iš kiemo!“ – tradicinis lietuviškų Užgavėnių šaukinys. Pagoniškos kilmės šventė minima likus 7 savaitėms (46 dienoms) iki Velykų. Šiais metais Užgavėnės švenčiamos vasario 16-ąją, tad dėl populiarumo susigrums su Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Patriotai išsikels vėliavą, giedos tautinę giesmę, o linksmybių mėgėjai pasipuoš kaukėmis, išeis į gatves ir pasigardžiuodami valgys blynus.
Šventė buvo primiršta
Užgavėnių ištakos yra pagoniškos, tačiau dabar ši šventė siejama su krikščionybe jau vien todėl, kad jos data skaičiuojama pagal šv. Velykas.
XX a. pabaigoje žiemos išvarymo šventė daugelyje Lietuvos regionų, išskyrus Žemaitiją, buvo primiršta, tačiau apie 1985-1990-uosius metus tradicija atgijo. Žemaičių papročiai greitai pasklido ir dabar Užgavėnės minimos visoje Lietuvoje.
Užgavėnės dažniausiai švenčiamos centrinėse miestų aikštėse, išskirtinai didelės šventės būna rengiamos Rumšiškių liaudies buities muziejuje, Trakuose. Pagrindiniai šventės veiksmai – Lašininio ir Kanapinio kova, Morės deginimas, blynų valgymas.
Valgyk kuo sočiau, renkis kuo šiurpiau
Švenčiant Užgavėnes svarbiausia persirengti nekasdienišku rūbu, veidą paslėpti po kauke bei sočiai prisivalgyti.
Anksčiau Užgavėnių metu buvo valgomas dabar jau tikriausiai mažai kam girdėtas patiekalas - šiupinys. Jis verdamas iš žirnių, pupelių, kruopų, bulvių, taip pat įdedama kiaulės galva, kojos, uodega. Aprašas žadina apetitą, ar ne? Laikui bėgant žmonės, matyt, suprato, jog blynai daug skaniau nei kiaulienos liekanų valgis.
Pasistiprinus reikia negaišti laiko ir ruoštis kitai Užgavėnių daliai – persirengėlių karnavalui. Vyrai gali apsivilkti senais kailiniais, išverstomis kailinėmis kelnėmis, moterys išsitraukti iš spintos senus ilgus sijonus. Anksčiau grupelės persirengdavo paslapčiomis, kad kiti neatpažintų. Tada gimė ir jau banali idėja vyrams persirengti moterimis ir atvirkščiai. Ypač populiarios buvo „žydų", „čigonų", „vengrų", „arklių", „ožių", „gervių", „velnių", „raganų", „giltinių" rolės.
Užgavėnių dainos provokuoja skandalus
Pavalgėte, persirengėte. Atrodo, jau būtų pats laikas traukti į gatves ir plėšti linksmas dainas. Bet atsargiai! Ne vienas lietuviškas ketureilis gali įžeisti žydus ar čigonus.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą pasiekė tėvų skundas, kuriame priekaištaujama, jog jų sūnus darželyje yra mokomas netinkamų dainų. Neva žodžiai "čigonėliui duos, duos, prisirišę prie tvoros <...> už viščiukų vogimą, už paršiukų smaugimą" skatina neigiamą nuomonę ar net smurtą prieš romus. Tačiau etnologė Gražina Kadžytė teigia, kad negalime tapatinti čigonų su romais. Ji priduria, jog vis dėlto dainoje mokoma nevogti, todėl ji negali būti vertinama vien kritiškai.
„Vyti“ nereiškia „išvaryti“
Nemaža dalis lietuvių šį sekmadienį jau atšventė Užgavėnes Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse bei Trakuose. Įsilinksminusiems žmonėms nesutrukdė snieguotas oras, juk svarbiausia – gera nuotaika. Deja, iš patirties žinome, kad žiema retai iškart paklūsta prašymams pasitraukti ir užleisti vietą pavasariui, ir mes dar bent porą savaičių braidome snieguotais šaligatviais.
